bruce springsteen, dollhouse

Well ever since you were a little girl
You set the rules in your little world
But girls grow up and throw their toys away
You’re a big girl now but you still wanna play

(nors neturiu visos jo muzikinės kolekcijos ir dar neįsigijau bilieto į koncertą, šitas posmelis man labai gražus. ir ta b&w nuotrauka taipogi. beje, čia, matyt, kategorija4.)

ką man skaityt

jau seniai nieko bendro nenoriu turėti su moterims skirtais leidiniais. tačiau kaskart naiviai nusiperku kokią “moterį” ir kaskart vis labiau nusiviliu. po kiek laiko vėlgi naiviai tikiuosi, kad gal situacija keičiasi, nusiperku vėl, ir vėl nusiviliu. per daug tų vėl. nepasimokau.

pliurpalai apie a)skudurus b)dažiklius ir gražiklius c)maistą d)”kaip jį suvilioti” e)”ji daro karjerą, bet vis tiek yra moteriška” varo į neviltį. todėl realiai iš visų 100 kažkiek puslapių perskaitau kelis (tik “laiškai iš amerikos” suteikia džiaugsmo). akivaizdu: su tokios informacijos srautu keistis nelabai galime. akivaizdu ir tai, kad šitie vaizdiniai galvose lieka kaipo tikrieji ir teisingieji.

dar šiandien perskaičiau (http://feministing.com/archives/009245.html), kad net ir garbingas The Wall Street Journal tęsia šitą kvailinimo misiją. baisu. čia tas pats kaip naujų cd aprašymais užimti jaunimui skirtus puslapius. i mean, ar tai viskas, ką norime, kad jie žinotų?

dundukai

seimelis visai pasiuto su savo koncepcijom. visai.

—

jau visai

galiu pasakyt, kad seimelis nukvako visai. kaip tik šiuo metu domiuosi civiline partneryste kaipo santuokos alternatyva ir ką matau: vėlei pas mus Lietuvoj stengiamasi grįžti į XIX amžių. matyt, labai gerai visiems buvo. o ko gi ne: vyrą/žmoną tau parenka tėvai, patiems stengtis nereikia; tik gimęs jau žinai, kad rugius pjausi ar kunigausi ar vaikus auginsi, tai ramu, nereik sukt galvos; kad vienatvė kankins irgi bijot nereikėjo - juk visi veda arba išteka, visi visi, ar jie to nori ar ne; ir vaikų daug turėsi, jei nevaisinga/s esi, nieko, iš kaimyno pavogsi, nes juk ne lygis be vaikų būt; o santuoka kaip žinia įteisinama tik bažnyčioj, nes dievas yra visur ir ji mus stebi, ir net jei vyro nebemyli ar anas tave muša - ką gi, kentėk, nes ir Jėzus kentėjo, nes skyrybos yra blogis; o kai taip išpampsi nuo septyniolikto vaiko, kad paeit sunku bus (lytinių santykių turėjai dvidešimt kartų gyvenime - trys palaimingi buvo, neapvaisino), būsi laiminga, nes žinosi, kad štai tau duotą gyvenimą ir nugyvenai. tik kaip. bet tu to nesvarstysi, nes už tave jau nuspręsta seniai.

taigi. o kas pasikeitė. nebent gyvenimo draugus renkamės patys. norėtume rinktis ir daugiau, bet kad sekuliari valstybė, kurios politikai dievo mitais remiasi, mums to nenori leisti. matyt, kai draudžia, jaučia savo galią. gal užtektų atostogų vakaruosna palėkt - galvos atvėstų. o gal išankstinėn pensijon nueit. visiems į naudą būtų.

o taip susinervinau kai perskaičiau straipsnį: http://www.atgimimas.lt/articles.php?id=1191500083. straipsnis geras, tiktai kad informacija nervų ligas įkalba.

o taip. nes jis ne tik lytinis organas, bet ir statusą visuomenėje, teises, pareigas bei džiaugsmus nustatantis svarbus asmens požymis.

mainai

visiems tiems, kurie pradeda šūkauti, kad moterys nori daugiau teisių nei vyrai arba jos jau jų turi daugiau.

iškeisčiau man pirmai atidaromas duris į stiklinių lubų sudaužymą.

iškeisčiau tavo kortele apmokamą mano vakarienės sąskaitą į teisę pačiai spręsti, ką daryti su keliomis ląstelėmis, augančiomis mano kūne.

iškeisčiau abejotiną taisyklę “kirsti moteriai atgal negražu” į prievartos, smurto šeimoje, išprievartavimų pabaigą.

nori keistis?

priešinga lytis

vieni stiprūs, kitos - gražios. stiprieji ir dailiosios. stiprieji ir silpnosios. šita banalybė jau gerokai įkyrėjo.

matyt, visi vyrai yra stiprūs, o visos moterys yra silpnos. ir dailios. žodžiu, yra dvi žmonių grupės, ir jos viena kitai priešingos. šita nesąmonė jau irgi gerokai įkyrėjo.

knygoje “intercultural communication” klausiama: ar tikrai esame tokie atominiai, kad mažytės chromosomos X ir Y (kurios ir lemia žmogaus lytį) mus suskirsto į dvi grupes, o mes jas pavadiname priešingomis? ar to užtenka? taigi kad ne. tik kad dar sunku suvokti, kad visa kita yra ne įgimta (gimiau nemokėdama priparkuoti automobilio? gimiau žinodama, kaip iškepti bulvių?), ne įgimta, o išmokta.

šarada iš seniai seniai

seniai seniai išgirdau tokią šaradą. ji tuomet, seniai seniai, privertė susimąstyti.

smith had a brother. simth’s brother died, but the man who died never had a brother.

(žaidimas “įminkim šarados mįslę”).

banguojantis procesas

skaitau ir aptinku, klausausi ir vis išgirstu: vaje vaje, gal dangus griūva, o gal lietus kaupiasi - vyrai moteriškėja, o moterys vyriškėja! (link’ų nenurodau sąmoningai - nenoriu reklamuoti paistalų).

tai kas toks protingas sugalvojo reikšmes žodžiams “vyriška/s” ir “moteriška/s”?

baisiausia yra tai, kad žmonės jiems neprašant ir nenutuokiant įspraudžiami į rėmus. tu esi kategorija vienas, o tu kategorija trys. tavo kategorija elgtis gali tik taip, taip arba taip, o tavoji - tik šitaip, taip ir anaip. ir gresia nesupratimas beigi pašaipos, nepritapimas ir atstūmimas, jei tik neatitinki savo kategorijos rėmų ir nesilaikai jos tasyklių.

visiems būtų žymiai lengviau, jei nekaišiotume vienas kito į rėmus. nes tuos rėmus patys ir sukūrėme, remdamiesi …hm… niekuo.

kasdien tenka įrodinėti

“verslininkei kasdien tenka įrodinėti, kad nėra blogesnė vadovė už vyrus”. taip parašyta po nuotrauka vienam portale. nuotraukoj moteris šalia automobilvežio.

štai kas neramina. jei jau tapau vadove, išlaikiau šį egzaminą, kasdien vis tiek privalau įrodinėti, kad nesu blogesnė už vyrus. net ne kad esu lygiavertė vadovė (geresnė? niekada), o kad nesu blogesnė. šitų įrodymų reikia ne man, o mano pavaldiniams, ir vyrams, ir moterims. nes ir tie, ir tie prisideda prie plačiai išbujojusio įsitikinimo, kad geras vadovas gali būti tiktai vyras. vadovės moterys yra išimtys ir vadovauti jos gali tik grožio salonams ar savo vaikams.

ar sąžininga, kad ši moteris ir kitos tokios moterys turi dirbti daugiau, sunkiau, stengtis labiau, nesuklysti rečiau? vien dėl to, kad jos moterys. vadovaujantys vyrai tiesiog dirb savo darbą, o šios moterys be tiesioginių pareigų dar didesnę neša ant savęs tempiasi. tai neteisinga.